Apie
būtent todėl, kad tu neturi laiko sau. laiko savo vidinei Moteriai. savam pasauliui, savo jausmams. skoniui ir kvapui. grožiui ir meilei. kūrybai. savų troškimų įgyvendinimui. tam, ką tu giliai paslėpei ir pamiršai. karts nuo karto ji, tarsi pakuždėdama, primena: „Aš esu“! tu liūdnai, lyg atsiprašydama, tyliai tari: „neturiu laiko, vėliau, palauk“. darbas, rūpesčiai, mokesčiai, kirpykla, sporto klubas, skalbimas, virimas, pamokos. viską suspėti, kad būtum graži, energinga, madinga, teisinga, protinga, tvarkinga, stilinga, atsakinga....ir visokia kitokia „.– inga“, nes to nori kiti. to iš tavęs reikalauja aplinka. ir tu tai darai. tačiau akys nustoja spindėti, o širdis degti gyvenimo džiaugsmu....
kada atrasi laiko sau? savajai Moteriai ? kada ją prisiminsi ir tarsi iš naujo pamėginsi su ja susipažinti, susidraugauti? kada???...gali būti, kad niekada!!!
todėl yra ši graži Moteriška erdvė.vieta, kurioje gimsta kūryba.vieta, kur susitinka Moterys, SURADUSIOS laiko sau. Moterys, kurios pirmiausia to troško ir ieškojo savasties per kūrybinę formą, per buvimą kartu, per Moterišką erdvės skambėjimą........
ir visai nesvarbu, kas TU ir kokio amžiaus esi. su kuo, kur ir kaip gyveni. čia tu turi Vardą ir esi Moteris. tik tiek! o toliau viskas labai paprasta...
iki susitikimo...
